Lyderio mitas

tema(-os): Lyderystė | 0

Prirašyta daugybė knygų kaip lyderiai gelbėja verslo organizacijas, apie tai kaip tapti lyderiu, tad natūralu, jog retas kuris susimąsto, kad tai – tik dar vienas mitas.

Mitą ir tikėjimą juo stiprina populiarūs Holivudiniai filmai, kur vyrauja vienas žmonijos gelbėtojas, toks kaip Bruce Willis, Arnold Schwarzenegger, Sylvester Stallone ir panašiai. Todėl natūralu, kad daugelis verslo organizacijų tiki tokių lyderių buvimu, sutinka jiems mokėti fantastinius atlyginimus už mainais gaunamą „fantastinį“ darbą ir „fantastinį“ rezultatą. Šių galvų medžiotojai gundomi dideliais atlygiais ir į juos dedamos didelės viltys.

Tačiau kokią žinutę mums siunčia iš realaus nors ir „paralelinio“  sporto pasaulio? Net surinkus į komandą vien žvaigždes, mokant jiems milijoninius atlyginimus, tai dar negarantuoja komandos sėkmės. Kai „Žalgiris“  laimėjo Eurolygą, niekas nežinojo, kad ten susirinko žvaigždės. Kai Lietuva laimėjo Europos čempionatą 2003 metais, dauguma nelaukė komandos sėkmės, nes atrodė, kad ji neturi pergalės vertų lyderių!

Keistas fenomenas

Stebint ir dirbdant su įvairiomis verslo organizacijomis, mane ilgai stebino keistas fenomenas – organizacija žydi, nors verslo savininkas ar vadovas visiškai nepanašus į vadovėlinį, kitaip tariant, biblijinį, lyderį. O kartais net atvirkščiai – vadovas turi stiprų stiprų potraukį, kuris jam neleidžia atsiduoti darbui, tokį kaip medžioklė, alkoholis, filosofija, ilgas pamokslavimas ar pan., bet organizacijai nuo to nei šilta, nei šalta, tik geriau! Stebėdamas Lietuvos įvykius pamačiau tendenciją, kad vienoje organizacijoje iškilęs vadovas, visoje Lietuvoje žinoma asmenybė, pavyzdžiui, Tomas Kučinskas, Vaclovas Šleinota ar Eimutis Žvybas, dažnai nepakartoja tokios pačios sėkmės kitose darbovietėse, nors jiems ir siūlomas tikrai nevaikiškas apdovanojimas. Kas gi vyksta? Su kokiu fenomenu susidūrėme?

Po ilgų kelionių po kitas kultūras, po ilgų apmąstymų, kaip jos mato pasaulį, supratau, kad susidūrėme su fenomenu, vadinamu mitu.

lyderio mitas

Vikipedija apibrėžia, kad mitas yra kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė.

Vikipedija tvirtina, kad dabar senoviniai gyvieji mitai jau mirę. Tačiau šiuo straipsniu noriu jums įrodyti, kad taip nėra.

Logika visada turi defektą

Nors mus ir bando įtikinti, kad mitai yra senovės palikimas, bet aš kaip psichiatras ir psichoterapeutas iš išsilavinimo turiu įrodymų, jog jie įsitvirtinę mūsų pasamonėje.

Atrodo, kad mūsų „mokslu” grįsta visuomenė yra įtikėjusi mokslo tiesa, tačiau ji vis tiek grįsta tikėjimu! Juk nė vienas iš mūsų neturime gyvenime tiek laiko, kad galėtume patikrinti visus mokslininkų įrodymus, todėl belieka dauguma jų tiesiog tikėti. Tačiau susiduriame su vienu keistu paradoksu – laikui bėgant, mokslininkai naujais atradimais paneigia tai, ką rašė vadovėliuose ir kuo reikalavo tikėti iki tol. Ir ko toliau, tuo dažniau tai atsitinka.

Kurt Gödelis dar 1931 metais matematiškai įrodė, kad bet kuri logika turi defektą ir kad bet kuri sistema visada priklauso nuo kuo nors, esančio už sistemos ribų.

Taigi, galime drąsiai teigti, kad bet kurio lyderio sukurta sistema bus priklausoma nuo ko nors esančio už sistemos ribų, t.y. priklausoma nuo įvairių išorės aplinkybių. Pavyzdžiui, kiek Lietuvos verslo lyderių žinojo, kad 2006 m. JAV nekilnojamo turto burbulas pasiekė viršūnę ir kad 2007 metais bankrutavęs „Lehman Brothers” sukels krizę visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje jų vadovaujamuose versluose? O juk viskas atrodė taip pasakiška ir, kad sėkmė mus lydės ilgai…

Diskursas į mitologiją

Paanalizuokime, kokie mitai vyrauja vakarietiškai mąstančių žmonių pasąmonėje? Logiška, kad tikėjimas turėtų būti susijęs su vyraujančia religija, ar ne?

Taigi, biblija daugumą įtikino, kad viena iš tautų turėjo Lyderį, kuris išvedė tautą iš vergijos ir sėkmingai nuvedė į Pažadėtąją Žemę. Tiesa, yra kaltinačių, kad jis vedžiojo ratais, bet tai neturi didelės reikšmės mūsų tyrimui.

lyderio-mitas-3

Nuo to laiko, o juk praėjo ne vienas tūkstantis metų, dauguma vis tiki kad tokių lyderių galima rasti, ir per tarpininkus energingai jų ieško. Ir kuo toliau toks lyderis yra, tuo labiau kai kas įtiki jo visagalybę pakeisti į gerą mūsų gyvenimus. Kaip rodo Donbaso atvejis, dalis vietos gyventojų įtikėjo Putino kaip lyderio visagalybe ir jokie neigiami vyraujantys pačios Rusijos provincijos pavyzdžiai jų neįtikina. Juk mes susidūrėme su tikėjimo paradigma, o ne mokslu grįstais įrodymais.

Viskas būtų gana paprasta, jeigu vakarietiškame mąstymo „kraujuje” nebūtų dar vieno smarkiai su pirmuoju konfliktuojančio mito. Šis, kitaip nei pirmasis, yra graikų kilmės.

Archetipologija

Graikiškų mitologiją net vadinčiau archetipologija, juk graikiškieji mitai taip tvirtai įmūryti į vakariečių pasąmonę, kad nepaliaujamai ir neginčijamai veikia beveik visus mūsų sprendimus ir daugumą kūrybos išraiškų. Archetipas, kaip jį apibrėžia Vikipedija – tai kolektyvinės pasąmonės vaizdinys, nepriklausomas nuo individualaus pažinimo, kopijuojamas visos visuomenės ir sudarantis žmonijos psichosocialinės sanklodos pagrindą. Pasireiškia per religinius pasakojimus, mitus, folklorą, stereotipus, literatūrą, kalbą, sapnus.

lyderio-mitas-4

Taigi, graikų mitologijoje yra Eliziejaus laukai – toks specifinis Rojus, skirtas tik nemirtingumą iš dievų gavusiems didvyriams. Homeras savo užrašuose mini, kad Eliziejaus laukai yra tobulos palaimos šalis Žemės krašte, ant Okeano krantų.

Kiek iš mūsų svajojame apie namą ant Okeano kranto, kur amžina vasara ir auga palmės?

Į Eliziejų gali patekti tik tie herojai, kurie nugalėjo vienokius ar kitokius dievus ar pusdievius, tokius kaip Titanai, Kentaurai, Gigantai ir pan.

Ką tai reiškia šių dienų požiūriui? Taigi – tu tampi herojumi, jeigu nugali vieną ar kitą autoritetą! Europoje revoliucijonieriai sukilo prieš karalius, parlamentas prieš prezidentą, mokslas prieš religiją, sektos prieš vyraujantį tikėjimą, verslas prieš švietimą, bendruomenė prieš autoritetus ir t.t.

Ir dabar, šių tikėjimų, šių mitų pasekmėje mes priversti gyventi amžiname strese – surasti Autoritetą, kuris spėtų nuvesti į pažadėtą žemę iki to laiko, kol jis pats bus herojaus kilusio iš pavaldinių tarpo nugalėtas! Tai verčia lyderius bėgti lyg akis išdegusiems į ateitį ir pakeliui naikinti kiekvieną, galintį tapti herojumi.

lyderio-mitas-5

Koks likimas laukia tų kurie įžeidė, bet nesugebėjo įveikti dievų? Ogi – Tartaras, tai vieta požemyje esanti žemiau už Hadą. Pats Hadas jau yra požemio pasaulio karalystė, mirusiųjų „potencialių vadovų“, Orkų buveinė. Pagal romėnus Hadą valdo Plutonas, Dzeuso brolis. Hado vietos atributai yra panaudoti kuriant krikščioniškojio pragaro sampratą. Hade didvyrių šešėliai prislėgtai klajoja tarp kitų mažesnių dvasių, kurie čirškia kaip šikšnosparniai.

Plutonas, pomirtinio pasaulio valdovas yra brangiųjų mineralų savininkas, kadangi jie paslėpti po žeme jo teritorijoje.

Tad ko gi siekia mūsų verslo lyderiai? Apvogti Plutoną ar Hadą, pasisavinti jo turtus? Sofoklis apibūdino Hadą šitaip – „turtingasis“. Dėl savo tamsios ir nesveikos asmenybės, jis nebuvo mėgstamas dievų ir mirtingųjų. Hadas yra aprašomas kaip „nuožmus ir nepermaldaujamas“. Iš visų dievų mirtingieji jo nemėgo labiausiai (turbūt ir iki šiol nemėgsta, ar ne tiesa?). Tačiau Hadas nebuvo blogas dievas, jis tiesiog griežtas, žiaurus, nepermaldaujamas, kaip tikras verslo savininkas orientuotas į turto kaupimą.

lyderio-mitas-6

Ir visi tramvajai važiuoja į šiaurę, ten kur visada siautėja pūga. Borisas Grebenčikovas

(«И все трамваи идут на север, Где всегда бушует метель.»  БГ)

 

Taigi, kas tas Tartaras,  esantis „taip žemai po Hadu, kaip žemė po dangumi“? Vieta, kuri yra „taip toli nuo saulės ir taip giliai žemėje, kad ji yra apsupta trimis nakties sluoksniais, kuriuos supa bronzinė siena? Tai yra drėgna, šalta ir baisi bedugnė, pranykstanti tamsoje“. Pasirodo, į Tartarą patenka visi, kurie įžeidė dievus ir nesugebėjo jų nugalėti.

Tartaro esmė – nesibaigiantis, beprasmis darbas, toks kaip Sizifo, amžinai stumiančio akmenį, kuris vis nurieda žemyn priartėjus prie viršūnės. Ten apdovanojimas už darbą yra pažadamas – prisirpusių vaisių pilnos medžio šakos atrodo lengvai pasiekiamos, bet kai tik pabandai sugriebti, šakos pakelia siekiamą vaisių neleisdamos paimti. Kai tik pasilenki atsigerti vandens, vanduo nuslūgsta, prieš išgeriant bent kiek.

Ar nesusidarė jums, mieli skaitytojai, įspūdis, kad užuot vedę pavaldinius į Pažadėtą žemę verslo Lyderiai atveda juos į Tartarą, monotoninio darbo pragarą? Paradoksalu, kad ne tik savo darbuotojus. Kaliniais tampa ir jie patys!

Susaninas padirbtas lyderis

Ar neatrodo jums, kad šūkį „Tu gali įveikti viršūnę“ ir tapti turtingu, galėtumę keisti į šūkį „Tu tapsi turtingu sukūręs pragarą žemėje“? Juk logiškai mastant palankių gyvenimo sąlygų kalno viršūnėje nėra! Kuo aukštesnė viršūnė tuo mažiau šansų joje išgyventi užsilaikius per ilgai! Tik pažiūrėkite į nuotraukas tų alpinistų kurie užtruko Evereste…

lyderio-mitas-7

Aš manau, kad dabar turėtų tapti aišku net ir sunkiai mąstantiems, kodėl lyderiai skundžiasi, kad dauguma darbuotojų priešinasi pokyčiams. Kas iš jūsų norėtų vietoj Pažadėtos Žemės nukeliauti į Monotonijos pragarą? Ir dar su jums primestais Susaninais? Juk būtent Ivanas Susaninas paklaidino lietuvius Moskovijos pelkėse!

Tad ar yra išeitis? Ar tikrai pinigai atneša laimę, ar tik sudaro didesnio ar mažesnio komforto sąlygas? Ar tikrai verta gyventi kalno viršūnėje, kai tu vienas turtingas, o aplink blūdija alkanos piktos dvasios, trokštančios, kad tu su jomis pasidalintum viskuo, t.y. kad tau neliktų nieko?

Išeitis irgi mitas

Žinoma, išeitis yra, bet tai – tik dar vienas Mitas. Mitas dvasingo bendruomeninio gyvenimo, kai žmonės vieni kitiem padeda, ir pati pagalba, arba, kitaip tariant, tarnystė, yra aukščiasia vertybė? Kai Karalystės valdovas tarnauja savo žmonėms, o ne žmonės jam? Kai visi tobulėja dvasiškai, o lyderiai yra toliausiai pažengę Mokytojai?

lyderio-mitas-8

Juk iš dalies remiantis šiuo mitu ir buvo kuriama Europa. Kai stiprieji padeda silpniesiams, kad ramybė ir taika išstumtų karą, tam, kad mes visi pasiruoštume gyvenimui Aukso amžiuje, kai Auksas nėra tikslas, o tik vienas pagrindinių visuomeninės harmonijos kūrimo elementų.

Žmogus bręsdamas pereina įvairias stadijas. Aukso amžius – tai brando, o ne turtai. Tik gimęs kūdikis turi vystyti savo fizinį kūną, vėliau mes jį pripildom žinių ir taisyklių kaip gyventi visuomenėje, gaila, bet kolkas dažnai klaidingi aplaužydami jo įgimtą išmintingumą, vėliau vystosi Ego būsena, būtina, kad žmogus taptų savarankiškas.

Kas slypi po egoizmo stadijos?

Ir čia mūsų visuomenė sustoja. Atrodo, kad Ego ir iš jo gimęs egoizmas yra vystymosi pabaiga. Kažkodėl tai, ką mes matome ir jaučiame, – kad yra tolesnė vystymosi stadija, – esame linkę ignoruoti… Juk natūralu, kad metams bėgant Ego tirpsta ir vystosi Seva, Indijoje taip vadinama tarnystė. Tai irgi gamtos dėsnis, nes be Sevos negalėtume išauginti vaikų, be Sevos negalėtume gyventi sociume! Be sociumo, būdami silpnesni už kitus gyvūnus ir gamtines aplinkybes, žmoniją nebūtų išgyvenusi.

Tad noriu su jumis pasidalinti žinia, kad sėkmingiausios beliderystinės įmonių formos yra sukurtos Sevos pagrindu. Tuo pagrįsta ir Toyotos Kaizen sistema, todėl ji taip sunkiai skinasi kelią Lietuvos įmonėse. Tačiau mes turime teigiamų ženklų – nors ir nesąmoningai, tačiau pastaruoju metu verlo lyderiais išrenkamos tokios asmenybės, kurie visai nepanašūs į mitologinius egocentriškus lyderius, tokie kaip Valdas Lašas, Ilja Laurs ar Raimundas Petrauskas.

Ir čia pilnai sutinku su Peterio Senge lyderystės apibrėžimu, kurį man padovanojo Rytis Juozapavičius:

Lyderystė yra bendruomenės gebėjimas nulemti savo ateitį.“

Todėl veikiausiai lyderiai yra bendruomenės išstumti, pagimdyti, suformuoti veikėjai, atsidūrę reikiamu momentu reikiamoje vietoje. Ir fortūna jiems buvo palanki. Turbūt todėl, lyderių kaip „gelbėtojų” perėjimas į kitą kolektyvą neatnešė tokios pat sėkmės. Nelabai žinau lyderių, kurie kiekviename naujame darbe būtų sugebėję pasiekti daugiau, negu tame, kuriame jie išgarsėjo. Patys sėkmingiausi lyderiai, tokie kaip J.Welsch, R. Branson, W. Baffett, S. Jobs, I. Kamrad, B. Gates, S. Walton ir panašūs, nekeitė kolektyvo, o su juo nugyveno didumą savo gyvenimo dalį.

Taip gimsta lyderio mitas – kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė!

lyderio-mitas-9

Vakarų filosofija dažnai linkusi atsakyti į klausimą  KAIP?, bet būtina žinoti atsakymą ir į klausimą Kodėl?, kurį sau kaip pagrindinį užduoda Rytai.  Tik sujungę, o ne supriešinę abi puses galime tikėtis naujo kokybinio visuomenės šuolio. Būtent šis būdas daugumai Vakarų filosofų leido pareikšti kažką kardinaliai naujo.

 

Ir pabaigoje. Žodis lyderis kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio lædere „tas, kuris veda“. Nuo 1918 metų buvo naudojamas kaip titulas apibūdinantis autoritarinės valstybės galvą ir verčiamas į kitas kalbas kaip fiureris, duče, kaudiljas ir pan.             Regis, Vado mitą pakeitė Lyderio mitas. Bet pagal kilmę – tai vienas ir tas pats.

Leave a Reply